„Sūduvos“ prezidentas V. Murauskas apibendrino prabėgusį sezoną

„Sūduvos“ prezidentas V. Murauskas apibendrino prabėgusį sezoną

 

 

Marijampolės „Sūduvos“ futbolo komanda lapkričio mėnesio pabaigoje rungtynėmis prieš Jonavos „Lietavą“ baigė 2016 metų futbolo sezoną. Futbolo aistruoliai, šios komandos gerbėjai, džiaugiasi, kad po ketverių metų pertraukos į Marijampolę vėl bus parvežti šalies čempionato („Smscredit.lt A lygos“) bronzos medaliai, kad ekipa neblogai pasirodė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyre ir dėl taurės kovojo finale, žaidė UEFA Europos lygos atrankoje bei iškovojo teisę dalyvauti tarptautinėse rungtynėse ir kitąmet.

 

Koks buvo prabėgęs sezonas? Savo mintimis ir įžvalgomis pasidalino „Sūduvos“ klubo prezidentas Vidmantas Murauskas.

 

– Prezidente, praėjusiame sezone „Sūduva“ tapo „Smscredit.lt A lygos“ prizininke, žaidė Lietuvos futbolo federacijos taurės finale, taip pat UEFA Europos lygos atrankoje. Buvo pergalių ir pralaimėjimų, aistruoliai tai džiaugėsi, tai liūdėjo dėl savo komandos pakilimų ir nuosmukių. O kaip Jūs vertinate klubo pasirodymą viso praėjusio sezono metu?

 

– Visų pirma noriu pasidžiaugti „Sūduvos“ iškovotais „Smscredit.lt A lygos“ medaliais bei padėkoti klubo rėmėjams ir ištikimiems gerbėjams, kurie prisidėjo prieš šio pasiekimo. Medaliai buvo tikslas, kurį iškėlėme komandai sezono pradžioje. Nors ir sunkiai, tačiau jį pasiekėme. Už iškovotus medalius norėčiau padėkoti komandai, trenerių kolektyvui. Taip pat turėtume padėkoti ir buvusiems ekipos treneriams Aleksandrui Veselinovičiui ir Vladimirui Gacinovičiui, kurie prisidėjo komplektuojant komandą.  Norėčiau pabrėžti, kad šiais metais nuo antrosios vietos mus skyrė tik 9 taškai, o nuo pirmosios – 18 taškų. 2015–aisiais skirtumai buvo didesni – atitinkamai 17 ir 28 taškai.  Nors skirtumą sumažinome, reikia pripažinti, kad kėlėme tikslą finišuoti užtikrinčiau – bent kiek pagrasinti „Žalgiriui“ kovoje dėl pirmosios vietos ir nelaukus paskutiniųjų turų užsitikrinti medalius. Vis dėlto medalius iškovojome ir tuo turėtume pasidžiaugti.

 

Kalbat apie LFF taurę – buvo iškeltas tikslas ją laimėti ir per metus turėjome net dvi galimybes jį pasiekti, nes keitėsi taurės turnyro formatas ir įvyko du LFF taurės turnyrai. Galimybių turėjome, tačiau tikslas liko neįgyvendintas, nors antrajame turnyre buvome arti jo – patekome į finalą, tačiau ten nusileidome Vilniaus „Žalgiriui“. Nors tikslas liko nepasiektas, tačiau patekimas į taurės finalą automatiškai atvėrė mums kelią į kitų metų UEFA Europos lygos varžybas, todėl naudos iš šio turnyro gavome.

 

Šiais metais UEFA Europos lygoje mūsų nelydėjo sėkmė burtų ceremonijoje. Pasirodymą tarptautiniame fronte didžia dalimi lemia būtent tai. Mums tikriausiai kliuvo vienas iš stipriausių galimų priešininkų „Midtjylland“ iš Danijos. Reikia pripažinti, kad „Sūduva“ dar nėra pasiruošusi lygiaverčiai kovoti su tokio lygio komandomis.  Užtenka įvertinti faktą, kad tai klubas, kuris turi ne vieną Skandinavijos valstybių nacionalinių rinktinių žaidėją, o teises į atakuojantį saugą Pione Sisto dar šią vasarą, greitai po rungtynių su „Sūduva“, pardavė Ispanijos „La Liga“ čempionate žaidžiančiam „Celta Vigo“ klubui. Tai daug pasako apie šio klubo futbolininkų lygį.

 

– Marijampolės komandos futbolininkai šį sezoną vėl užkopia ant prizininkų pakylos. Tačiau nesenoje „Sūduvos“ istorijoje buvo ir svaresnių laimėjimų, kai komanda iškovojo sidabro medalius, kai į Marijampolę buvo parvežta LFF taurė. Bet būta ir nesėkmingų sezonų. Pasiekimais didžiuojamasi, iš nesėkmių – pasimokoma. Ką išskirtumėte „Sūduvos“ istorijoje?

 

– „Sūduvos“ klubo prezidentu tapau prieš 13 metų, tad sezonų buvo nemažai ir įvairių. Istoriškai 2016 metų sezonas nebuvo niekuo išskirtinis – nuo 2005 metų komanda septynis kartus buvo tarp A lygos prizininkų, o 2006 ir 2008 metais, kuomet likome už A lygos prizininkų pakylos – laimėjome LFF taurę ir tai suteikė teisę klubui dalyvauti Europiniuose turnyruose.  Taigi žmonės Marijampolėje pripratę prie pergalių,  todėl smagu, kad šiais metais jos vėl pas mus.

 

Europos turnyrų atrankose rungtyniavome aštuonis kartus, tris kartus peržengėme pirmą atrankose etapą.  Kaip minėjau, kartais tai sunku padaryti sutikus ne savo kalibro varžovą. Pasirodymai tarptautinėje arenoje naudingi tiek klubui, tiek mūsų futbolininkams. Europiniuose turnyruose žaidėme ir su pajėgiais, geras futbolo tradicijas turinčiais Austrijos, Serbijos, Belgijos, Norvegijos ar Danijos klubais, ir su visais jais kovojome garbingai.

 

Išskirtinis buvo 2010 metų sezonas, kuomet „Sūduva“ nužygiavo iki Baltijos taurės finalo ir tik po 11 metrų baudinių serijos nusileido „Ventspiliui“ iš Latvijos, o vietiniame fronte tapo Lietuvos vicečempionais.

 

Kiekvienas pasiekimas, iškovotas trofėjus ar medalis yra svarbus komandai, klubo istorijai, Marijampolės miestui. Džiugu, kad būdami nedidelio miesto atstovais sugebame išlikti Lietuvos aukščiausios lygos viršuje ne vienerius metus. Šiais metais pavyko aplenkti Kauno, Klaipėdos, kurie yra kelis kartus didesni už Marijampolę, komandas, o tokie miestai kaip Panevėžys ar Šiauliai komandos aukščiausioje lygoje šiuo metu neturi.

 

– Tai kokio tikitės  ateinančio futbolo sezono,  kokie planai kalbant apie „Sūduvą“ 2017-ųjų metų A lygos čempionate?

 

– 2017 metais  komandą treniruos Vladimiras Čeburinas. Beveik visiems 2016 metais komandoje žaidusiems futbolininkams buvo pasiūlyta likti klube. Dabar dar sunku atsakyti, ar visus tenkins sąlygos, ar  pavyks susitarti. Taip pat komandą papildys ir 4-6 nauji žaidėjai. Vienas jau papildė – aišku, kad 2017 metais į Marijampolės „Sūduva“ sugrįš įvairiuose Italijos klubuose žaidęs 19-metis Giedrius Matulevičius, kurio sutartį prieš keletą metų  „Parma“ klubas perpirko iš „Sūduvos“.

 

Šiuo metu sutartis su klubu turi 13 žaidėjų – jų tarpe tiek jauni, tiek patyrę žaidėjai. Kol kas nepavyko susitarti su nei vienu iš užsieniečių – visi jie laukia pasiūlymų iš kitų klubų, išskyrus Andro Švrljuga, su kuriuo pernai susitarėme dėl dviejų sezonų trukmės kontrakto.

 

Kol kas anksti kalbėti apie tikslus nežinant, kaip seksis sukomplektuoti komandą ir kokio pajėgumo bus varžovai, tačiau tikslas numeris vienas bus išsaugoti vietą UEFA varžybose ir siekti šalies čempionato apdovanojimų.  Vis dėlto tiksliausiai apie tai bus galima kalbėti prieš prasidedant 2017–ųjų metų sezonui.