„Sūduvoje“ – gynėjas Marko Živkovič
Marijampolės „Sūduva“ pasipildė dar vienu žaidėju. Treniruočių stovyklos Kipre metu prie komandos prisijungė 20-metis gynėjas Marko Živkovič. Jaunas serbas į „Sūduvą“ atvyksta iš vienos pajėgiausių Serbijos ekipų – „Vojvodina“.
Krašto gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis futbolininkas savo karjerą pradėjo Belgrado „Partizan“ futbolo akademijoje. Sulaukęs 17 metų amžiaus debiutavo Serbijos antroje lygoje rungtyniaujančiame FK „Teleoptik“ klube.
2012 metais Marko Živkovič sugrįžo į Belgradą ir gynė pagrindinės „Partizan“ ekipos garbę. Rungtyniaudamas legendiniame Serbijos klube naujasis „Sūduvos“ gynėjas tapo šios šalies čempionu. Belgrado „Partizan“ ekipoje jaunasis gynėjas sužaidė 10 oficialių rungtynių.
2013 metais Marko Živkovič paliko „Partizan“ ir papildė kitą Serbijos lygos grandą – „Vojvodina“. Du sezonai praleisti „Vojvodina“ ekipoje gynėjui buvo taip pat buvo sėkmingi. Su šia ekipa M. Živkovič laimėjo Serbijos taurę. Jaunasis gynėjas gindamas „Vojvodina“ klubo spalvas sužaidė 22 oficialias rungtynes.
Marko Živkovič taip pat yra rungtyniavęs Serbijos U-19 rinktinėje.
Jaunas, tačiau jau tituluotas žaidėjas portalui fksuduva.lt sutiko papasakoti apie savo karjerą, įspūdžius „Sūduvoje“ ir „karštą“ serbų temperamentą.
– Marko, iki šiol rungtyniavai Serbijoje, o „Sūduva“ tapo pirmuoju tavo klubu užsienyje. Kaip jautiesi pradėjęs legionieriaus karjerą?
– Taip, „Sūduva“ tapo pirmuoju mano klubu už Serbijos ribų. Atvykęs čia jaučiuosi išties gerai, džiaugiuosi pasirinkęs būtent šią komandą ir manau, kad man nebus didelių problemų prisitaikyti kitoje šalyje ir naujoje komandoje.
– Savo karjerą pradėjai legendiniame Belgrado „Partizan“ klube. Kokie prisiminimai išlikę iš šio laikotarpio?
-Taip, savo karjerą pradėjau „Partizan“, kuriame išviso praleidau 10 metų. 8 metus rungtyniavau „Partizan“ jaunimo ekipose, vėliau du metus žaidžiau pagrindinėje komandoje. Rungtyniaudamas Belgrado klube tapau Serbijos čempionu. Šio karjeros periodo nepamiršiu niekada, nes „Partizan“ yra mano komanda ir mano antrieji namai.
– Po dviejų sezonų Belgrado „Partizan“ klube persikėlei į kitą Serbijos grandą – „Vojvodina“ ir su šiuo klubu laimėjai Serbijos taurę. Kuris trofėjus buvo tau asmeniškai svarbesnis: su „Partizan” laimėtas Serbijos čempionatas ar su „Vojvodina” laimėta šalies taurė?
– Abu trofėjai yra svarbūs, tačiau man malonesnis su „Partizan“ iškovotas čempiono vardas. Vis dėlto šiame klube praleidau daug metų. Taip pat tai buvo mano pirmieji metai pagrindinėje komandoje ir pirmas solidus trofėjus mano karjeroje.
– Esi jaunas žaidėjas, kuris yra rungtyniavęs ir Serbijos jaunimo rinktinėse. Kokio amžiaus grupių rinktinėse esi žaidęs?
– Esu žaidęs Serbijos U-19 vaikinų rinktinėje. Žaidžiau keliose draugiškose rungtynėse, tačiau žaisti jaunimo rinktinių čempionatuose nepavyko.
– Koks futbolo stilius tau, kaip gynėjui, yra labiausiai priimtinas?
– Mėgstu greitą, kietą žaidimo stilių, taip pat jaučiuosi gerai žaisdamas kombinacinį futbolą.
– Kodėl nusprendei pradėti legionieriaus karjerą ir atvykai į „Sūduvą“?
– Susiklostė tokios aplinkybės, kad „Vojvodina“ klube aš negavau tiek žaidimo laiko, kiek norėčiau. „Sūduvoje“ sieksiu žengti žingsnį į priekį savo karjeroje, sužaisti kiek įmanoma daugiau rungtynių ir galbūt padaryti tai, ką pavyko padaryti žaidžiant „Partizan“ – laimėti šalies čempionatą.
– Galbūt buvai ką nors girdėjęs apie Lietuvos futbolą arba „Sūduvą“ prieš atvykdamas čia?
– Esu skaitęs apie Lietuvos futbolą internete, taip pat stebėjau keletą Lietuvos rinktinės varžybų. Apie „Sūduvą“ žinojau tiek, kad ši komanda prieš kelis metus, Europos lygos atrankoje, žaidė prieš „Vojvodina“.
– Treniruočių stovyklos metu gyveni viename kambaryje su Nikola Prebiračevič, kuris savo karjerą pradėjo amžinų varžovų – Belgrado „Cervena Zvezda“ akademijoje. Ar nekyla konfliktų kambaryje, galbūt mėgstate pajuokauti apie klubų priešiškumą?
– Priešiškumo „Sūduvoje“ vienas kitam nejaučiame. Gyvename viename kambaryje, tačiau pokštai apie „Partizan“ ir „Cervena Zvezda“ tarp mūsų yra gana dažni.
– Serbai išsiskiria savo emocionalumu ne tik gyvenime, bet ir futbolo aikštėje. Ar laikai save emocionaliu futbolininku?
– Kaip ir kiti mano tautiečiai esu emocingas, tačiau rungtynių metu su teisėjais nekalbu ir stengiuosi savo emocijomis nepakenkti komandai.