Šeštojo turo rinktinėje – du „Sūduvos” atstovai

Šeštojo turo rinktinėje – du „Sūduvos” atstovai

1985_inside

Futbolo.tv

 

 

Į šeštojo turo simbolinį sąrašą pateko visų pergales iškovojusių komandų žaidėjų bei pralaimėjusio Klaipėdos „Atlanto” vartininkas Edvinas Gertmonas. Daugiausia atstovų rinktinėje – tris – turi Vilniaus „Žalgiris”.

 

Edvinas Gertmonas (Klaipėdos „Atlantas”). Įvarčių šįkart nepraleido keturių komandų vartininkai, bet dauguma jų, galima sakyti, poilsiavo aikštėje – daug sunkiau dirbo tie, kurie „sausų” vartų neišsaugojo. „Žalgiris” įmušė E.Gertmonui dukart, bet, jei ne klaipėdiečių vartininko atremti smūgiai, „Atlantas” iš tinklo lengvai galėjo išimti penkis ar šešis kamuolius. Kaltinti E.Gertmoną dėl praleistų įvarčių irgi kažin ar kam liežuvis apsiverstų.

 

Deividas Česnauskis („Trakai”). Patyręs krašto gynėjas vėl spėjo ne tik atlikti griaunamąjį darbą savo aikštės pusėje, bet ir produktyviai dalyvavo 12 įvarčių per trejas pastarąsias „SMScredit.lt A lygos” čempionato įmušusių riterių atakose. Anksčiau trakiškių gerbėjus palepinęs pora rezultatyvių perdavimų, šįsyk D.Česnauskis ir pats pasiuntė kamuolį į „Klaipėdos granito” vartus.

 

Algis Jankauskas (Vilniaus „Žalgiris”). Vos antrąsias rungtynes šį sezoną žaidęs vilniečių vicekapitonas kartu su vidurio gynėjo pozicijoje taip rungtyniavusiu Deividu Šemberu besąlygiškai „suvalgė” rezultatyviausią čempionato snaiperį Andrejų Paniukovą. Dar vienerios rungtynės, kuriose „Žalgiris” demonstravo nepriekaištingą gynybą – „Atlantas” taip ir nepatyrė malonumo bent sykį pataikyti į lyderių vartų plotą.

 

Mantas Fridrikas (Utenos „Utenis”). Iš „Žalgirio” pagal nuomos sutartį į Uteną persikėlęs vidurio gynėjas laimėtoje dvikovoje su Kauno „Stumbru” visiškai dominavo savo baudos aikštelėje ir jos prieigose. „Utenis” pirmą kartą šį sezoną nepraleido. Aukštaitijos komandos gynėjų užduotis galbūt palengvino anksti patirta „Stumbro” puolimo lyderio Artūro Rimkevičiaus trauma, bet kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų, šiuo atveju nėra jokios prasmės.

 

Andro Švrljuga („Žalgiris”). Žaisdamas su „Atlantu” spėjo parungtyniauti ir dešiniu, ir kairiu gynėju, kai pakeitė poziciją traumą patyrus Egidijui Vaitkūnui. Gynėsi taip, kad įprastai pavojingų Maksimo Maksimovo ir Roberto Vėževičiaus šįkart nei matėme, nei girdėjome, o „Žalgiriui” atakuojant kroatas, kaip įprasta, noriai prisidėdavo prie komandos draugų, bandančių sudraskyti varžovų gynybą.

 

Povilas Kiselevskis (Marijmpolės „Sūduva”). Sužaidė neabejotinai geriausias savo rungtynes šį „SMScredit.lt A lygos” sezoną, o galbūt – ir per visą dar neilgą karjerą. Marijampoliečiai išvykoje sumušė „Šiaulius”, o P.Kiselevskis buvimą aikštėje įprasmino rezultatyviu perdavimu Karoliui Chvedukui ir efektinga bomba iš už baudos aikštelės ribų, galutinai pašalinusia įtampą, kuri iki tol dar galėjo slėgti „Sūduvos” futbolininkus.

 

Tautvydas Eliošius (Pakruojo „Kruoja”). Žvaigždė grįžta. Sezono pradžią pagrindinis Pakruojo komandos kūrėjas aikštės viduryje praleido dėl traumos, bet sugrįžęs nuo pirmos dienos įrodinėja, kad varžovams jo derėtų bijoti. Kauno „Spyrį” tuo, jog yra būtent taip, turėjo įtikinti T.Eliošiaus rezultatyvus perdavimas Aivarui Bagočiui ir tikslus paties saugo smūgis dvikovoje, kurią „Kruoja” laimėjo 2:0.

 

Jurijus Mamajevas („Trakai”). Sezono rutina – vėl tikras generolas aikštės viduryje, dar du rezultatyvūs perdavimai, šioje statistikos kategorijoje pakėlę saugą į lygos viršūnę, ir jokių priekaištų dėl to, kad „Klaipėdos granitui” vos nepavyko atkurti intrigos iki tol viena kryptimi vykusiose rungtynėse. Tuo metu, kai J.Mamajevas buvo keičiamas, senosios sostinės riteriai pirmavo 4:0.

 

Valentinas Baranovskis („Sūduva”). Nors Šiauliuose žaidė tik kėlinį, varžovams, reikia manyti, įsiminė kaip tikras košmaras. Gaisrai kairiajame šiauliečių gynybos krašte liepsnojo vienas po kito, o bene vienintelis priekaištas, kurį galima išsakyti V.Baranovskiui – nerealizuota ideali proga įmušti. Prieš antrajį kėlinį dešinįjį „Sūduvos” saugą aikštėje pakeitė Ernestas Veliulis, bet „Šiaulių” gynybai ši permaina gyvenimą nepernelyg palengvino.

 

Mindaugas Grigaravičius („Utenis”). Futbolininkas, įrašęs savo pavardę į klubo istorijos metraščius – būtent kairiojo saugo įvartis atnešė Utenos komandai pirmą pergalę nuo Nepriklausomybės atkūrimo svarbiausioje šalies futbolo lygoje. „Utenis” įveikė Kauno „Stumbrą”, o ryškiausiai varžovų aikštės pusėje spindėję žaidėjai buvo M.Grigaravičius ir Edgaras Mastianica, kurių bendradarbiavimas aikštėje galėjo atnešti Utenos komandai ir pergalę didesniu skirtumu, jei Fortūna būtų buvusi dosnesnė.

 

Elivelto („Žalgiris”). Šįkart be įvarčio, bet ir vėl žavus savo judesių plastika, aikštės matymu bei gebėjimu žaibiškai priimti teisingus sprendimus. Jei prie „Atlanto” vartų tapdavo karšta, brazilas prie to kone kaskart vienaip ar kitaip prisidėdavo. Elivelto aktyviai dalyvavo atakoje, kurioje Linas Pilibaitis įmušė pirmąjį ir, kaip vėliau paaiškėjo, pergalingą čempionų įvartį – tikslus Manto Kuklio smūgis dvikovos pabaigoje tik galutinai įtvirtino „Žalgirio” pranašumą.