K. Chvedukas – simbolinėje praėjusio turo rinktinėje

2717_inside

 

 

 

Armantas Vitkauskas (Vilniaus „Žalgiris“). Įvarčių šįkart praleido visi šeši žaidę vartininkai. A.Vitkauskas – taip pat, bet Ernestas Veliulis iš Marijampolės „Sūduvos“ į viršutinį vartų kampą driokstelėjo taip, kad net Žmogus Voras „Žalgirio“ nebūtų išgelbėjęs. A.Vitkauskas čempionus išgelbėjo vėliau, kai neįtikimu būdu pasiekė kamuolį, nors atrodė, kad tas pats E.Veliulis iš arti muša į tuščius vartus. „Žalgiris“ tada pirmavo 2:1, ir dar neaišku, kur viskas galėjo pakrypti.

 

Deividas Česnauskis („Trakai“). Kartu su saugo pozicijoje žaidusiu Aleksandru Byčionoku metodiškai ir nuosekliai draskė kairįjį Kauno „Spyrio“ gynybos kraštą, nuolat keldami įtampą varžovų teritorijoje. „Trakų“ kapitonas papildė savo rezultatyvių perdavimų sąrašą dar vienu, kai nuleido kamuolį ant galvos vartininko aikštelėje buvusiam Artiomui Gurenkai, o prieš tai po D.Česnauskio perdavimo iš arti neįmušė Vaidotas Šilėnas.

 

Algis Jankauskas („Žalgiris“). Toli gražu ne kaskart šiemet pagrindinėje sudėtyje žaidžiantis čempionų vicekapitonas šįsyk savo tiesiogines pareigas atliko stropiai, gesindamas pavojingus varžovų perdavimus į baudos aikštelę ir blokavęs nemalonų „Žalgiriui“ Armino Vaskelos smūgį. Po vieno kampinio pirmajame kėlinyje A.Jankauskas net galėjo įmušti, bet tai padarė jį aplenkęs komandos draugas Darvydas Šernas.

 

Linas Klimavičius („Trakai“). Pirmajame kėlinyje vidurio gynėjų duetą sudarė su Roku Stanulevičiumi, antrajame – su Nikolozu Apakidze, bet visas rungtynes stengėsi, kad „Spyrio“ puolėjai Andrius Velička bei Rokas Krušnauskas gyventų kamuolių bado dietos režimu. Prie vienintelio kauniečių įvarčio, kurį „Trakai“ susiorganizavo padovanoję kamuolį varžovams aikštės viduryje, L.Klimavičius nei kuo prisidėjo, nei sutrukdyti R.Krušnauskui galėjo.

 

Robertas Freidgeimas (Utenos „Utenis“). Dėl šeštosios turnyro lentelės vietos kovojantys uteniškiai išvargo sunkią pergalę 3:2 prieš autsaiderius „Šiaulius“. R.Freidgeimas, šįkart rungtyniavęs kairiojo gynėjo pozicijoje, kaip ir dešinėje žaidęs Aurimas Tručinskas, stengėsi aktyviai spausti varžovų barikadas, sykį pamėgino laimę smūgiu iš toli. Nuo įprastų jam žaidimo standartų, leidžiančių būti svarbia „Utenio“ žaidimo grandimi, R.Freidgeimas ir vėl nenukrypo.

 

Mantas Kuklys („Žalgiris“). 3:1 laimėtose rungtynėse su „Sūduva“ vilniečiai kai kuriomis atkarpomis atiduodavo varžovams aikštės vidurio kontrolę, bet M.Kuklys sužaidė solidžiai, keletą kartų spėjęs ir į pagalbą komandos gynėjams. Vidurio saugas, kaip įprasta, buvo atsakingas už standartines situacijas, o du D.Šerno įvarčiai įkrito po jo pakeltų kampinių. Prie to, kad bronzinė intriga persikeltų į paskutinį turą, M.Kuklys Marijampolėje neabejotinai prisidėjo.

 

Karolis Chvedukas („Sūduva“). Nors marijampoliečiai pralaimėjo, o K.Chvedukas žaidė kiek daugiau nei valandą, aikštėje, ypač tomis atkarpomis, kai „Sūduva“ imdavo iniciatyvą į savo rankas, vidurio saugas buvo ryškus. Būtent jis patiekė kamuolį E.Veliuliui prieš šio rezultatyvų šūvį, jis sykį ir Tomą Radzinevičių į grėsmingą poziciją perdavimu išvedė, bet patyręs puolėjas sudelsė smūgiuoti.

 

Edgaras Mastianica („Utenis“). Statistiškai – efektyviausias uteniškių žaidėjas per namų rungtynes su „Šiauliais“ Visagine. E.Mastianica įmušė pirmąjį „Utenio“ įvartį ,taip išlygindamas rezultatą. Jo reidas per teisėjo pridėtą laiką atnešė komandai pergalę – po E.Mastianicos perdavimo kamuolį iš patogios padėties į vartus nukreipė Povilas Krasnovskis. Dera pastebėti ir tai, kad po sėkmingų epizodų saugo akyse aiškiai žėrėjo ryžtas laimėti.

 

Artiomas Gurenka („Trakai“). Riteriai laimėjo 5:1, o baltarusis kamuolį į „Spyrio“ vartus siuntė dukart: sykį – galva po D.Česnauskio perdavimo, kitą – efektingu bandymu į viršutinį vartų kampą. Nors „Trakų“ treneris Valdas Urbonas vėl pasinaudojo proga paeksperimentuoti saugų grandyje, aikštėje, kaip įprasta, atsirado žaidėjų galinčių nulemti rungtynių baigtį. A.Gurenka šįkart buvo vienas jų.

 

Edvardas Tamulevičius („Šiauliai“). Aikštę paliko lydimas raudonos kortelės teisėjo rankoje, bet akcentuoti derėtų ne šį epizodą. Juolab kad komanda nuo jo nelabai nukentėjo – iki „Šiaulių“ sezono pabaigos buvo likę pora dešimčių sekundžių, o puolėjas antrą įspėjimą užsidirbo už bandymą išlyginti rezultatą ranka. Labiau vertėtų atkreipti dėmesį į žudikiškus E.Tamulevičiaus instinktus: dvi progos – du įvarčiai. Ko dar galėtų norėti treneriai ir sirgaliai?

 

Darvydas Šernas („Žalgiris“). E.Tamulevičius įmušė dukart, D.Šernas tuo neapsiribojo. Vėl negailestingai draskydamas varžovų gynybą ir kamuoliu lyg bokso kriaušę apdaužęs varžovų vartininką Džiugą Bartkų, „SMScredit.lt A lygos“ ponas Dublis po šešių savo futbolo spektaklių su dviem įvarčiais pagaliau įmušė tris. „Sūduva“ turėtų būti nedėkinga D.Šernui už tai, kad Klaipėdoje su „Atlantu“ teks žūtbūtinai muštis, o ne mėgautis bronzine šlove ir žaisti savo malonumui.