„Į vienus vartus” su Aleksandru Veselinovičiumi

„Į vienus vartus” su Aleksandru Veselinovičiumi

foto 1

 

 

Gegužės 13 dieną „Sūduvos“ klubo vyriausiasis treneris Aleksandras Veselinovičius svečiavosi radijo laidoje „Į vienus vartus“. Marijampolės futbolo klubo strategas pasidalino savo mintimis apie gyvenimą Lietuvoje, banguotą „Sūduvos“ ekipos žaidimą bei artėjantį UEFA Europos lygos atrankos turnyrą.

 

“Sūduvos” ekipos trenerį kalbina “Piko Valandos” vadovas Arūnas Reinikis.

 

Laba diena, treneri. Antrą sezoną dirbate Lietuvoje bei treniruojate Marijampolės futbolo klubą –  „Sūduva“. Kokie įspūdžiai po praleisto laiko Lietuvoje bei Marijampolėje?

 

Laba diena, dėkoju už pakvietimą sudalyvauti radijo laidoje.

 

Prieš atvykstant į Lietuvą žinojau, kad tai sportiška, krepšinio šalis, žinojau ir futbolo klubus: „Žalgirį“, „Sūduvą“, „Atlantą“, komandas, kurios yra žaidę UEFA atrankos turnyruose.

 

Kalbant apie gyvenimą Lietuvoje – tai priklauso nuo pačio žmogaus, kiek jam įdomu sužinoti šalies kultūrą, istoriją, papročius. Asmeniškai aš negalėčiau pasakyti, kad žinau viską, bet esu iš tų, kurie domisi nauja vieta, tradicijomis, gyvenimo būdu. Žinote, tai jau penkta šalis, kurioje dirbu, jau pabuvojau Belgijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Rusijoje, dabar esu Lietuvoje. Kiekviena šalis yra savita.

 

Lietuviai labai malonūs žmonės. Nors Marijampolė nedidelis miestas, bet labai mylintis sportą, palaikantis savo miesto sporto komandas. Čia esu pusantrų metų ir galiu pasakyti, kad įspūdžiai patys geriausi. Labai graži Lietuvos gamta, mažai pasaulyje valstybių, kuriose būtų tiek daug natūralių vandens telkinių. Tiek man, tiek mano šeimai prisiminimai apie gyvenimą jūsų šalyje išliks amžinai.“

 

Pakalbėkime apie futbolą. Kaip vertinate dabartinę komandos situaciją, kokią matote perspektyvą?

 

Situacija čempionate įdomi. Iš dešimties komandų šį sezoną žaidžia tik aštuonios komandos, kokybė pakilo, visos komandos tapo rimtesnės, geriau organizuotos ir disciplinuotos. Akivaizdu, čempionato komandos padalintos į dvi dalis: 4 vedančiosios ir 4, kurių nepavadinsi blogomis, nes su jomis nėra lengva žaisti.

 

Kalbant apie „Sūduvą“, po keturių antro rato rungtynių, yra viršuje, nors pradžia nebuvo sėkminga. Sportas yra toks dalykas, kurį sunku prognozuoti, bet balandį pasisekė pagauti ritmą ir turim rezultatą. Tvarkaraštis buvo labai įtemptas, per 18 dienų mes turėjome  6 rungtynes, tai pasijuto po akistatos su “Trakais”, nes tai buvo 9-tos rungtynės per mėnesį. Dabar turime 11 dienų pertrauką iki varžybų su „Stumbru“. Todėl turime laiko atstatyti jėgas, pasigydyti mikro traumas.

 

Manau, kad „Sūduvai“ viskas prieš akis ir kovosim dėl medalių, o svarbiausia, kad po 4 metų pertraukos „Sūduva“ žais Europos lygos atrankos turnyre, tai svarbu mums, svarbu sirgaliams ir Marijampolės miestui.

 

Sezonas labai banguotas – kilimai, kritimai. Pvz. „Trakų“ niekaip nepavyksta įveikti. Kas tai, fizinio pasirengimo bėda ar žaidėjų trūkumas?

 

Futbolas – labai specifinis ir neprognozuojamas žaidimas. Sezonas ilgas, tęsiasi nuo kovo iki lapkričio pabaigos, tad pasiekti, kad komanda žaistų tolygiai yra neįmanoma, ir tai problema ne tik Lietuvos čempionato, taip yra visur. Kartais būna kokybiškas žaidimas, bet nepasiekiam pageidaujamo rezultato, o kartais rezultatas pralenkia rungtynių kokybę. Reikia į viską žiūrėti realiai.

 

Kalbant apie fizinį pasirengimą. Jau sakiau, kad per 18 dienų turėjome 6 rungtynes, bet nei vienos rimtos traumos, tik Tomas Radzinevičius patyrė traumą rungtynėse su “Žalgiriu”, su kuriuo pirmą kartą šiame sezone žaidėme ant natūralios dangos. Buvo sunkios rungtynės, bet tik viena trauma. Tai įrodymas, kad fiziškai komanda pasirengusi gerai.

 

Sugrįžtant prie “Trakų” komandos. Čia veikia nepaaiškinamas dalykas, nors mes žaidžiame gerai, bet jiems labiau sekasi pelnyti taškus, tai stiprus varžovas, bet reikia pripažinti, kad daugelį rungtynių pralaimėjome dėl padarytų klaidų.

 

Norisi iš jūsų išgirsti legionierių vertinimą. Kaip sekasi komandai susižaisti?

 

Esu atviras, todėl man nesunku atsakyti į Jūsų klausimą, nors legionieriai ir iš Balkanų šalių. Yra žaidėjai, kurie žaidžia kokybiškai ir blogai, profesionaliai ir mėgėjiškai, rimtai dirbantys ir tinginiai, disciplinuoti ir neatsakingi. Imdamasis dirbti su komanda visada noriu, kad žaistų vietiniai žaidėjai, bet kai nėra vietinio žmogaus reikiamai pozicijai, tuomet reikia kviesti legionierių, kuris gali padėti. Klausite manes, kodėl tiek daug žaidėjų iš Balkanų?

 

Aš futbole jau 30 metų, žinau jų mentalitetą, jų požiūrį į žaidimą. Praėjusį sezoną turėjom žaidėjų iš Italijos, Serbijos, Ispanijos, Baltarusijos, dabar iš Kroatijos, Serbijos ir Bosnijos. Galiu pasidžiaugti, kad komandos narių tarpusavio santykiai puikūs, gera atmosfera persirengimo kambariuose, žaidėjai draugai ir už aikštės ribų.

 

„Sūduvos“ legionieriai – šeimų vyrai, su rimtu požiūriu į žaidimą, džiaugiuosi jų atsakingumu. Jie greitai supranta reikalavimus, būdingus lietuviškam futbolui. Bendrai, „Sūduvos“ legionieriai yra su didele patirtimi. Aišku, sezono pabaiga parodys viską, bet mūsų su klubo vadovybe tikslas buvo pakviesti žaidėjus, kurie savo profesionalumu padėtų siekti pergalių.

 

Komandoje daug gynėjų, ar neprituks puolėjų, kaip žinia, Tomas Radzinevičius po traumos?

 

Galiu pasakyti, kad jaučiu didelį malonumą matydamas kaip Tomas žaidė praėjusį sezoną ir šį, džiaugiuosi, kad jis yra vietinis žaidėjas. Žmogui 35 metai ir tu matai jo atsidavimą žaidimui, daugelis jam prognozavo karjeros pabaigą, bet praėjusį sezoną jis pademonstravo puikų žaidimo lygį, puikus puolėjas, bet taip, amžius Tomui jau neleidžia prognozuoti žaidimo dar dešimčiai metų.

 

Dažniau klausiama kodėl žaidžiama su vienu ar trim puolėjais? Viskas priklauso nuo komandos gebėjimo komunikuoti, veikti erdvėje, žaidimo organizavimo. Žinote, yra didelis skirtumas, kai žaidėjas valdo žaidimą, ir kai žaidėją valdo žaidimas, todėl nėra svarbu kiek puolėjų, svarbiausia, kad būtų komadinis žaidimas, kad žaidime dalyvautų visi. Tikėkimės, kad Tomui bus viskas gerai ir toliau jis džiugins sirgalius gražiu žaidimu. Pasikartosiu, kad labai džiaugiuosi Tomo Radzinevičiaus profesionaliu žaidimu.

 

Artėja Europos lygos atrankos turnyras, ar planuojate pokyčius komandoje?

 

Žinote, būtų nerimta, jeigu aš dabar pradėčiau kalbėt apie pokyčius. Dabar svarbu man, komandai, sirgaliams ir miestui, kad “Sūduva” žais Europos lygos atrankos turnyre. Norisi tikėti, kad “Sūduvai” ir kitoms Lietuvos komandoms pasiseks praeiti kuo toliau.

 

Mes galvosime apie komplektaciją, bet dar daug laiko iki to. Dabar mūsų laukia rimtas varžovas – “Stumbras”, o po to “Kauno Žalgiris”, tad aš, kaip profesionalas, dabar galvoju apie šias rungtynes, nes jos mums labai svarbios, po to turėsime pauzę, žiūrėsime žaidėjų fizinę formą. “Sūduvos” klubas turi planų, bet dar anksti apie tai kalbėti.